lakius

lakius: 2 lãkius sm. ppr. col. (2), lakiùs (4) 1. žr. 2 lakišius; vabzdys, besilaikantis viršum vandens, ar jo vikšras, vartojamas žuvims gaudyti: Šiemet lakiaũs visai nėra, tai nei žuvies nesugauna Lkč. Užtakiuose randa lãkių J.Jabl. Ant lakių žuvys gerai ima Mrj. Po naktimi radome pilną paviršių vandens lakiaũs Rmš. Jau lakiùs iškrito, tai šapalai neima Prn. Prisikasiau lakiaũs Prn. Prigaudo lakių̃, o paskui žuvauna Al. 2. utėlės: Vaikine, juk tu lakiaũs turi marškiniuose! Jrb. Vaikus apniko lakiùs, ir niekaip negali išnaikyt Jrb.

Игры ⚽ Поможем решить контрольную работу

lakius — 1 lãkius sm. ppr. sing. (2) K, DŽ, Škn, lakiùs (4) 1. Nm kelias, kuriuo kas lekia, eina: Bitys žino savo lãkių J. Jis per lãkių stovėjo, tai dusyk įgylė Nm. Tas jo kąsnelis dirvos, įsikišęs į girią kaip užkaboris, yra ant pat lakiaũs (kur… … Dictionary of the Lithuanian Language
karbonilas — sm. chem.: Geležis sudaro su anglies monoksidu labai savotiškus lakius junginius, vadinamus geležies karbonilais rš … Dictionary of the Lithuanian Language
pėdsakis — 2 pėdsakis, ė smob. (1); SD219,249, Q499 1. žr. pėdsekys 1: Žvėris medėse pėdsakiais ir kurtais pjudė S.Dauk. Pėdsakis aptiko kiškį S.Dauk. Kai išleidau į laukelį, pėdsakiais pasiundžiau D11. Ar neturėjo greitą žirgą, lakius pėdsakius? S.Dauk.… … Dictionary of the Lithuanian Language

Academic Dictionaries and Encyclopedias